- pūsras
- 2 pū̃sras sm. (2), pū́sras (1) Lnkv žr. 1 pūzras: 1. A1884,276, Sk, Vgr Putu putu tus pūsrùs, kaip nedega, taip nedega Krš. Kur tus pūsrùs išlaikysi, tik kūrenkiam Rdn. Visoks supuvęs medis – ar epušies, ar koks kitas – pū́sras, kimzras Škn. Iš seno žmogaus kaip iš pūsro nė[ra] naudos Jnš. 2. Į dūlį deda pū́sro, jis tik smilksta, dūmai eina Žml. Pū́sras iš gluosnio kelmo Žml. Kur padėjai doklą su pū̃srais? Pp. 3. Kas už tokį pū̃srą (seną namą) mokės tris tūkstantes! Krš. 4. scom. Rdm Senatvia, vaikai, jau senatvia, septintą dešimtį bengu, pū̃sras jau Krš. Senas žmogus kas bė[ra] – pū́sras Lc.
Dictionary of the Lithuanian Language.